Karolio tinklaraštis

Pavadinimas gali nuskambėt keistai, nes šone visgi matoma vakar įvykusių “Baltic Pride” eitynių nuotrauka (autorius: Robert Borkowski). Aš rašysiu apie teisę ir apie mus visus, nepriklausomai nuo mūsų pažiūrų, lyties, religijos, seksualinės orientacijos ar pan. Pripažinsiu, kad pats vakar eisenos metu buvau Gedimino prospekte, teko ir pačiam šiek tiek paprotestuot, tačiau pagrinde buvau kaip žiūrovas. Turiu pasakyt, kad džiaugiuosi dėl to, kas įvyko Vilniaus centre, eitynės praėjo ganėtinai taikiai (neįskaitant nedidelės konfrontacijos Lukiškių aikštėje), taip pat policijos pasiruošimas buvo įspūdingas. Tiesa, grįžus ir atsivertus Facebook’ą mirgėte mirgantį laido riterių siūlymų šaudyti “pyderus” nuomonė kažkaip pasikeitė, bet overall viskas yra gerai ir kažin ar buvo įmanoma pasiekt tiek daug rezultatų per tokį trumpą laiką.

Taigi, pirma nusikelsiu šiek tiek į praeitį – 2013-ųjų metų kovo mėnesį, kada Vilniaus miesto savivaldybė savavališkai pakeitė eitynių vietą iš Gedimino pr. į Upės gatvę. Lietuvos Gėjų Lyga (LGL) apskundė tokį sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir balandžio 11-ąją teismas pateikė savo išvadas nurodydamas, kad savivaldybė “šiaip sau” negali pakeist renginio vietos argumentuodama tuo, kad nukentės vietinis verslas ir panašiai, kai tuo tarpu tų pačių metų gegužės pirmąją socialdemokratų eitynėms bei Paleckio vadovaujamam “Socialistiniam liaudies frontui” leidimai buvo suteikti. Šia nutartimi teismas nurodė, kad jokio miesto savivaldybė “šiaip sau” negali pakeisti renginio vietos. Įsivaizduokite, Jūs galvojate rengti taikų renginį Upės gatvėje ir Vilniaus miesto savivaldybė Jums leidimą suteikia… renginį rengti Fabijoniškių gatvėje. Teisinga? Mano manymu ne.

Po tokio teismo sprendimo savivaldybė apskritai uždraudė rengti “Baltic Pride” argumentuodami viską lygiai taip pat, kaip ir anksčiau, neva tokios eitynės trikdys ramybę, kenks verslui ir panašiai (mat socdemų ir socialistinių pusgalvių eitynės niekam netrukdo). Tada prasidėjo nedidelis teismų maratonas – LGL skundė tokį savivaldybės sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, savivaldybė savo ruožtu šio teismo sprendimą skundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris neskundžiama nutartimi įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę suteikti leidimą taikioms eitynėms argumentuodamas tuo, kad taikių susirinkimų organizavimas yra viena iš pagrindinių teisių, kurią mums užtikrina 36-asis Konstitucijos straipsnis – “Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus.”

Ką aš noriu pasakyti pasakodamas visą šią teisinę litaniją? Ogi tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė su A. Zuoku priešakyje turbūt negalėjo pasielgti geriau negu buvo pasielgta. Kodėl? Šis teismų maratonas gal ir nebuvo naudingas homofobams, tačiau jis buvo naudingas ne tik LGL, bet ir yra naudingas mums visiems, nes savivaldybės stumdymasis iki pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sukūrė teisinį precedentą kitiems panašiems atvejams. T.y. šis teismų maratonas nurodė, kad:
1) Jokio miesto savivaldybė “šiaip sau” neturi teisės neleisti rengti taikaus renginio.
2) Jokio miesto savivaldybė neturi teisės keist renginio vietos savo nuožiūra.
3) Negali būti taikomi dvigubi standartai, kai vienai organizacijai yra leidžiama daryti mitingą, kitiems – ne. Visi turi vienodas teises.
4) Savivaldybė turi atlikt kontrolinę funkciją, t.y. leidimai reikalingi ne tam, kad kažkoks asmuo spręstų savo nuožiūra, kam leisti vykdyti renginį, o kam ne, o tam, kad pvz. nebūtų tokios situacijos, kad dvi organizacijos nori rengti renginius vienu metu toje pačioje vietoje. T.y. leidimai turi užtikrint susirinkimų tvarką, o ne atspindėt savivaldybės atstovų nuomonę.

Ir kodėl šis teisinis precedentas mums visiems yra svarbus? Ogi todėl, kad niekad negali žinot, kada gali tekt atsidurt kitoje barikadų pusėje. Atsižvelgiant į 2012 metų Seimo rinkimų rezultatus, nelabai nustebintų, jeigu kada nors koks Gražulio lygio pusgalvis sugalvotų priimt įstatymą, pavyzdžiui, draudžiantį ryžiems žmonėms neslėpti savo ryžumo, t.y. įpareigojantį nusidažyti plaukus. Būtent šis sukurtas precedentas leistų šiems žmonėms išreikšti save taikaus renginio forma ir siekti jiems priklausančių teisių ir laisvių.

Pačios eitynės buvo nė kiek nepanašios į taip vadinamą “gėjų paradą”, kurį visi įsivaizduoja kaip “dulkinimąsi viešoje vietoje”, tai buvo labiau panašu į žmogaus teisių aktyvistų renginį, netgi įdomu būtų sužinot statistiką, kiek dalyvavusių eitynėse asmenų buvo homoseksualūs, nes nuojauta kužda, kad tas skaičius buvo ganėtinai mažas. Džiugu, kad eitynių metu buvo užtikrinta visų dalyvių Konstitucijos 25-ajame straipsnyje apibrėžta teisė į žodžio laisvę ir laisvę reikšti savo įsitikinimus, t.y. nepriklausomai nuo to, kuriai stovyklai žmogus priklausė, jeigu jis buvo taikus, jam buvo leidžiama taikiai išreikšti savo nuomonę, įskaitant ir nepasitenkinimą pačiomis eitynėmis. Gaila tik, kad priešininkų stovyklos didžiąją daugumą sudarė treninguoti agresyvūs besmegeniai, kuriuos reikėjo kontroliuot policijai. Tuo tarpu taikiems žmonėms (pvz. keliems vaikinukams su plakatu “DEFECT”) buvo laisvai galima prieiti arčiau. Didžiulė pagarba policijai, kuri tikrai profesionaliai atliko savo darbą viso renginio metu.

Taigi, kodėl aš pritariu šioms eitynėms? Nes paprasčiausiai nėra argumentų, kodėl turėčiau nepritarti. Šis teisinis maratonas ir pačios eitynės yra puikus pavyzdys, kad gyvename nepriklausomoje demokratiškoje valstybėje, kuri gerbia žmogaus teises. T.y. gyvename tokioje valstybėje, kurioje kiekvienas asmuo yra laisvas – tokioje, kokios norėjome būdami Sovietų Sąjungos sudėtyje. Daug priešininkų tvirtina, kad Europos Sąjunga mus privertė leisti tokias eitynes, tačiau tai nėra tiesa – toks leidimas privalo būti suteiktas remiantis Lietuvos piliečių patvirtintu pagrindiniu įstatymų rinkiniu – Konstitucija, kuri buvo patvirtinta ne mums įstojus į Europos Sąjungą, o 1992 metais referendume. Džiugu, kad paskutiniu metu Konstitucija tampa ne pasaka prieš miegą, o realiu veikiančiu įstatymų rinkiniu.

Kategorijoje:
Politika/visuomenė parašė Karolis