Mob. telefonų draudimas mokyklose

Rugsėjo 27, 2011

Mobilusis telefonas – neatskiriamas XXI-ojo amžiaus žmogaus draugas. Turbūt daugelis dabar neįsivaizduotų gyvenimo be jų. Dabartiniai mobilieji telefonai yra skirti ne tik skambinimui ir žinučių rašymui, bet turi ir GPS, ir wi-fi internetą ir dar daugybę galimybių. Kadangi jų vartojimas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje tapo labai platus, tai natūralu, kad atsirado ir baimių dėl jo skleidžiamų elektromagnetinių bangų tariamos žalos. Taip pat prie gando “prikibo” ir mūsų Seimo nariai, užsimoję uždrausti naudotis mobiliaisiais telefonais mokyklose. Kiek tose baimėse yra tiesos ir kokią naudą ar žalą galėtų duoti šis draudimas?

Kadangi pats esu mokinys, tai mobiliųjų telefonų draudimas tiesiogiai paliestų ir mane. Negana to, beveik kiekvienas mokytojas dabar pasakoja “tuoj telefonai bus uždrausti, negalėsit sms’intis per pamokas” ir pan. Taip pat dažnas dabar pradeda teigt, kad mobilieji telefonai sukelia vėžį, nes juk jei yra planuojamas draudimas, tai turbūt tie įrodymai jau yra pakankamai tvirti? Mobiliųjų telefonų žalai patvirtinti buvo atlikta daugybė eksperimentų, skirta nemažai lėšų, tačiau ta žala nė karto nebuvo realiai patvirtinta, o kai kažkas neva patvirtindavo, jokia kita mokslinė laboratorija nesugebėdavo eksperimento atkartoti. Taip pat nelabai seniai PSO pranešė, kad mobilieji telefonai galimai sukelia vėžį, tačiau netgi PSO eksperimentiškai nesugebėjo rasti ryšio tarp vėžio ir mobiliųjų telefonų.

Tokios baimės iš dalies atsiranda ir dėl to, nes žmonės nelabai žino, kas yra elektromagnetinės bangos ir kaip jos veikia. Turbūt netgi ne kiekvienas žino, kad šviesa taip pat yra tam tikro dažnio elektromagnetinės bangos. Elektromagnetinis spektras yra suskirstytas į 7-ias dalis – gama spinduliuotė, Rentgeno spinduliuotė, ultravioletiniai spinduliai, regimoji šviesa, infraraudonieji spinduliai, mikrobangos ir radijo bangos. Gama spinduliuotė ir Rentgeno spinduliai gali jonizuoti atomus (jų energija didelė, todėl jie nesunkiai “išmuša” elektronus iš atomų, taip paversdami juos teigiamais jonais), ultravioletiniai spinduliai gali sukelti nudegimus, tačiau jų energija nėra tokia didelė, kad galėtų išmušti elektronus, infraraudonieji spinduliai perduoda šilumą (juos spinduliuoja kiekvienas daiktas, kurio temperatūra yra didesnė už absoliutųjį nulį), tuo tarpu mikrobangos ir radijo bangos neturi tiek energijos, kad darytų kažkokį poveikį. Tiesa, mikrobangų ruože esantis dažnis, kuris naudojamas mikrobangų krosnelėse, gali rezonuoti vandens ir riebalų molekules. T.y. medžiaga absorbuoja elektromagnetines bangas ir molekulės pradeda “virpėti”, o tai yra šiluminis procesas (kūno šiluma yra tiesiog vienetas, kuris nurodo, kokiu greičiu molekulės kūne virpa).

GSM mobiliojo telefono maksimali leidžiama spinduliuojamoji galia yra 1 vatas, 3G/UMTS telefono dvigubai didesnė – 2 vatai. Mobiliojo telefono spinduliuojamos elektromagnetinės bangos kūnus, kurie jas absorbuoja, šiek tiek kaitina. T.y. kalbant telefonu, smegenų absorbuojama elektromagnetinių bangų dalis virsta šiluma – molekulės temperatūra nežymiai pakyla, tačiau ta šiluma akimirksniu išsisklaido, nes jos kiekis yra tiesiog per mažas. Visas mikrobangų ruožas pasižymi didesniu ar mažesniu terminu poveikiu, tačiau mob. telefono spinduliuotė yra ne tik tokia maža, kad šiluminis poveikis yra nejuntamas, tačiau ir dažnis nėra toks, kuris galėtų sukelti kažkokios smegenyse esančios medžiagos rezonansą. Taigi, kokiu būdu mobiliųjų telefonų skleidžiama spinduliuotė gali sukelti vėžinius susirgimus?

Antrasis Seimo narių pateiktas argumentas buvo mokinių drausmė. Šioje vietoje negaliu su jais nesutikti – tikrai labai daug mokinių naudojasi mobiliaisiais telefonais, kada tam visiškai nėra būtinybės, ir dėl to prastai išgirsta pamoką. Tačiau kodėl dėl kelių mokinių veiksmų turi kentėt kiti, kuriems mobilusis telefonas galbūt reikalingas tik itin svarbiems reikalams? Galų gale, dabar yra XXI amžius, tėvai visad nori palaikyt ryšį su savo vaikais. Kas paprastai būna, jei vaikas negrįžta reikiamu metu? Paprastai tėvai jam tiesiog paskambina ir paklausia, kur jis yra. Bet jeigu vaikas telefono neturės, tėvai gali pradėt bereikalingai jaudintis. Taip pat būna ir labai rimtų situacijų, kada mokiniui reikia išeiti viduryje pamokos dėl kažkokio rimto dalyko. Panašią situaciją teko ir pačiam matyti – klasioko močiutė numirė ir jis turėjo išeiti iš pamokos. Kaip būtų tėvai susisiekę su juo, jeigu ne mobilusis telefonas? Aišku, suprantu, kad dauguma pagalvos, kad tikimybė, kad taip nutiks kokiam nors mokiniui yra 1/1000 ar dar mažesnė, tačiau čia mes kalbame ne apie vieną mokinį kažkokį, bet apie draudimą visos Lietuvos mastu – apie visus mokinius.

Aišku, be telefonų išgyventi galima ir žmonės anksčiau be jų puikiai versdavosi, tačiau tą patį galima pasakyti ir apie buitinę techniką, elektrą, automobilius ar pan. Kažkada viso to nebuvo, tačiau “žmonės vis tiek puikiai versdavosi”. Laikai keičiasi, vyksta progresas ir mano manymu jo nederėtų stabdyti. Kažkokios priemonės prieš tuos, kurie be saiko naudojasi telefonais mokyklose, turi būti naudojamos, bet visuotinis draudimas ne išeitis. Mobilieji telefonai, jeigu ir sukelia vėžį, greičiausiai išgelbėjo daugiau gyvybių negu pražudė – kai gatvėje pamatai sunkiai sužeistą, sumuštą žmogų, išsitrauki savo išmanųjį telefoną ir puoli skambinti greitajai pagalbai, ar ne? O, jeigu jo neturėtum, tektų bėgt iki artimiausio taksofono, kas gali užtrukti kelias ar keliasdešimt minučių. O juk tokiais atvejais kiekviena sekundė yra svarbi. Ir kiekvienas vaikas ar suaugęs žmogus nėra nuo to apsaugotas.

Vienas komentaras prie “Mob. telefonų draudimas mokyklose”

  1. reikės straipsnį šitą parodyt dėstytojAi :D

Palikite komentarą